Buhalterinės apskaitos reikalavimai Lietuvoje 2026 m.

Buhalterinės apskaitos reikalavimai Lietuvoje yra griežtai reglamentuoti ir privalomi kiekvienam verslo subjektui – nuo mažiausios individualios veiklos iki didžiausios akcinės bendrovės. Nesvarbu, ar valdote startuolį, ar vadovaujate viešajai įstaigai, apskaitos taisyklių laikymasis yra ne pasirinkimas, o teisinė prievolė.

Buhalterinė apskaita pagal įstatymus užtikrina finansinę atskaitomybę, teisinę atitiktį ir pagrįstus verslo sprendimus. 2026 m. ši sritis patyrė esminių pokyčių. Ypač reikšminga tapo VSAFAS reforma, pakeitusi viešojo sektoriaus apskaitos struktūrą iš pagrindų.

Šiame straipsnyje rasite viską, ką įmonės vadovui būtina žinoti: kas privalo vesti apskaitą, kokie teisės aktai reguliuoja procesą, kokie dokumentų saugojimo terminai galioja, kokia atsakomybė gresia už pažeidimus ir kokie praktiniai žingsniai padės jūsų verslui atitikti 2026 m. reikalavimus.

Pagrindiniai akcentai

• Visos Lietuvoje registruotos įmonės – nuo AB iki asociacijų – privalo vesti buhalterinę apskaitą nuo įregistravimo iki likvidavimo pabaigos.
• Nuo 2026 m. sausio 1 d. galioja esminė VSAFAS reforma: pakeistas sąskaitų planas (118 pakeitimų), atnaujinta finansinių ataskaitų struktūra ir registravimo principai viešajame sektoriuje.
• Pirminiai apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, sutartys, banko išrašai) turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų; su darbo santykiais susiję dokumentai – 50 metų.
• Baudos už apskaitos pažeidimus svyruoja nuo įspėjimo ar 30 Eur iki 6 000 Eur (ANK 205 str.), o VMI gali papildomai priskaičiuoti delspinigius ir baudas iki 50 % nuo perskaičiuoto mokesčio.
• Įmonės vadovas visada atsako asmeniškai už apskaitos organizavimą ir finansinių ataskaitų teisingumą – net jei apskaitą tvarko samdytas buhalteris ar išorinė įmonė.

Kas privalo vesti buhalterinę apskaitą Lietuvoje?

Ar visos Lietuvos įmonės privalo vesti apskaitą?

Taip. Visos Lietuvoje registruotos įmonės – akcinės bendrovės (AB), uždarosios akcinės bendrovės (UAB), kooperatinės bendrovės, tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos, viešosios įstaigos, asociacijos – privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Tai numato Finansinės apskaitos įstatymas (iki 2022 m. gegužės 1 d. – Buhalterinės apskaitos įstatymas).

Pareiga vesti apskaitą atsiranda nuo juridinio asmens įregistravimo Juridinių asmenų registre momento. Ji baigiasi tik tuomet, kai likvidavimo procedūros yra visiškai užbaigtos. Net neveikianti įmonė turi pildyti ir teikti ataskaitas, kol nėra oficialiai išregistruota.

Kokios prievolės taikomos individualios veiklos vykdytojams?

Individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys privalo tvarkyti savo veiklos pajamų ir išlaidų apskaitą, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio. Ši prievolė nustatyta pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą.

Individualios veiklos apskaita paprastai tvarkoma pildant pajamų–išlaidų apskaitos žurnalą arba naudojant kitas apskaitos priemones, kurios leidžia tinkamai registruoti gautas pajamas ir patirtas su veikla susijusias išlaidas.

Be to, individualios veiklos vykdytojai privalo saugoti su veikla susijusius finansinius dokumentus, pagrindžiančius gautas pajamas ir patirtas išlaidas. Tokie dokumentai gali būti sąskaitos faktūros, kasos kvitai, banko sąskaitų išrašai, sutartys ir kiti finansiniai dokumentai. Šie dokumentai turi būti saugomi teisės aktų nustatytą laikotarpį ir, pareikalavus, pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kokie apskaitos reikalavimai taikomi mikroįmonėms, mažoms ir vidutinėms įmonėms?

Įmonių kategorijas (mikro, maža, vidutinė, didelė) finansinės atskaitomybės tikslais nustato Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas (Nr. XIV-2811) pagal turto vertę, grynąsias pardavimo pajamas ir vidutinį darbuotojų skaičių. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas taip pat skirsto įmones pagal dydį, tačiau jo kriterijai kitokie ir taikomi verslo paramos, o ne apskaitos ar atskaitomybės tikslais.

• Mikroįmonės – gali rengti sutrumpintas finansines ataskaitas su mažiau atskleidimo reikalavimų.
• Mažos įmonės – rengia sutrumpintą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą su ribotu aiškinamuoju raštu.
• Vidutinės ir didelės įmonės – privalo rengti pilną finansinių ataskaitų rinkinį ir gali privalėti atlikti auditą pagal LR finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą.

Visos kategorijos be išimties privalo vesti apskaitą. Skiriasi tik atskaitomybės apimtis ir detalumo lygis. Kuo didesnė įmonė, tuo daugiau informacijos ji turi atskleisti.

Kokie pagrindiniai buhalterinės apskaitos reikalavimai galioja 2026 m.?

Finansinės apskaitos įstatymas – pagrindinis teisės aktas

LR finansinės apskaitos įstatymas (Nr. IX-574, su vėlesniais pakeitimais) yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis buhalterinę apskaitą privačiame sektoriuje. Jis nustato apskaitos organizavimo principus, dokumentų tvarkymo taisykles, ataskaitų rengimo reikalavimus ir atsakomybę už pažeidimus.

Šis įstatymas taikomas visiems Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, kuriems galioja VSAFAS. Buhalterinė apskaita pagal įstatymus apima ne tik finansinę, bet ir mokestinę apskaitą.

Kokius teisės aktus turi žinoti kiekvienas įmonės vadovas?

Apskaitos tvarkymo reikalavimai įmonėms kyla ne iš vieno, o iš kelių pagrindinių teisės aktų:

• Finansinės apskaitos įstatymas – apskaitos organizavimas ir pirminiai dokumentai.
• LR Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas (Nr. XIV-2811) – finansinė atskaitomybė ir įmonių kategorijos (mikro, maža, vidutinė, didelė).
• Mokesčių administravimo įstatymas – mokestinė apskaita ir deklaravimas.
• LR Civilinis kodeksas (pvz., 2.87 str.) – juridinių asmenų valdymo organų prievolės.
• LR finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymas  – privalomo audito atvejai.
• LR Vyriausybės nutarimai ir Finansų ministerijos įsakymai – VAS ir VSAFAS taikymo tvarka.

Kaip VSAFAS reforma keičia apskaitos praktiką nuo 2026 m.?

Nuo 2026 m. sausio 1 d. jau galioja esminiai Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų pakeitimai. Tai didžiausias viešojo sektoriaus apskaitos pokytis per pastarąjį dešimtmetį.

Pagrindiniai VSAFAS pakeitimai nuo 2026 apima:

• Nauja finansinių ataskaitų struktūra – FBA (finansinės būklės ataskaita), VRA (veiklos rezultatų ataskaita), PSA (pinigų srautų ataskaita) ir kitos formos.
• Sąskaitų plano reforma – 118 pakeitimų: 49 pakeisti pavadinimai, 51 nauja sąskaita, 18 pašalintų sąskaitų.
• Nauji ūkinių operacijų registravimo principai – reikia iš naujo įsisavinti didžiosios knygos sąskaitas ir detaliuosius požymius (dimensijas).

Privačios įmonės, bendradarbiaujančios su viešuoju sektoriumi (pvz., teikiančios paslaugas savivaldybėms), taip pat turi būti informuotos apie pasiruošimą VSAFAS pokyčiams. Visos viešojo sektoriaus organizacijos privalo atnaujinti apskaitos sistemas, persiklasifikuoti duomenis ir apmokyti darbuotojus.

VAS yra privalomi daugumai Lietuvos privačių įmonių. Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS/IFRS) privalomi viešojo intereso įmonėms – listinguojamoms bendrovėms, bankams, draudimo bendrovėms. Kitos įmonės gali pasirinkti TFAS savanoriškai, tačiau kartą pasirinkus, grįžti prie VAS sudėtinga.

Kokie apskaitos tvarkymo reikalavimai taikomi įmonėms?

Kaip pasirinkti tinkamą apskaitos organizavimo būdą?

Įmonės gali pasirinkti vieną iš dviejų pagrindinių apskaitos organizavimo būdų:

• Vidinis apskaitos tvarkymas – samdomas buhalteris arba buhalterių komanda, dirbanti įmonėje. Šis variantas tinka didesnėms organizacijoms su dideliu ūkinių operacijų srautu.
• Išorinis (outsource) apskaitos tvarkymas – paslaugų pirkimas iš profesionalios apskaitos įmonės ar savarankiškai dirbančio buhalterio. Tai populiariausias pasirinkimas tarp mažų ir vidutinių įmonių.

Abu variantai yra visiškai teisėti pagal Finansinės apskaitos įstatymą. Tačiau labai svarbu suprasti – atsakomybė už apskaitos teisingumą visada tenka įmonės vadovui, net jei apskaita patikėta trečiajai šaliai. Renkantis išorinį teikėją verta žinoti ir Finansinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. apribojimą: asmenys, nuteisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai, finansų sistemai ar viešiesiems interesams, negali vadovauti apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, kol jų teistumas neišnykęs.

Kodėl ūkinių operacijų registravimo tvarka ir finansinės kontrolės priemonės yra privalomi?

Ūkinių operacijų registravimo tvarka ir finansinės kontrolės priemonės yra būtinos kiekvienoje įmonėje, nes jos užtikrina skaidrų, nuoseklų ir teisės aktus atitinkantį finansinės informacijos valdymą. Be aiškios apskaitos tvarkos įmonei būtų sudėtinga tinkamai registruoti finansinius įvykius, kontroliuoti savo veiklą ir pateikti patikimus finansinius duomenis.

Pirmiausia, kiekviena įmonė privalo turėti ūkinių operacijų registravimo tvarką. Tai yra vidaus dokumentas, kuriame aprašoma, kaip įmonė registruoja savo ūkines operacijas, kokius apskaitos metodus taiko ir kaip laikosi apskaitos principų. Tokia tvarka padeda užtikrinti, kad visos operacijos būtų registruojamos vienodai ir nuosekliai. Ji taip pat turi atitikti galiojančius apskaitos standartus – Verslo apskaitos standartus (VAS) arba Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS). Nuoseklumas yra labai svarbus, nes pasirinkti apskaitos metodai turi būti taikomi kiekvienais metais vienodai, išskyrus atvejus, kai yra pagrįsta priežastis juos pakeisti.

Ne mažiau svarbus yra ir sąskaitų planas. Tai struktūruotas visų įmonėje naudojamų buhalterinių sąskaitų sąrašas, kuris leidžia sistemingai klasifikuoti ir registruoti finansines operacijas. Sąskaitų planas padeda užtikrinti, kad visi finansiniai duomenys būtų tvarkingai suskirstyti ir lengvai analizuojami. Privačiame sektoriuje dažniausiai naudojamas pagal VAS parengtas pavyzdinis sąskaitų planas, kuris gali būti pritaikomas pagal konkrečios įmonės veiklą. Tuo tarpu viešajame sektoriuje nuo 2026 metų galioja naujas privalomas bendrasis sąskaitų planas, kuriame įgyvendinta 118 pakeitimų.

Be to, aiški ūkinių operacijų registravimo tvarka ir tinkamai parengtas sąskaitų planas yra svarbios finansinės kontrolės priemonių dalys. Jos padeda užtikrinti, kad įmonės finansinė informacija būtų patikima, sumažina klaidų ar piktnaudžiavimo riziką ir leidžia vadovybei priimti pagrįstus sprendimus. Todėl šie dokumentai yra ne tik teisinis reikalavimas, bet ir svarbi efektyvaus įmonės valdymo dalis.

Pirminių dokumentų tvarkymo tvarka ir elektroninė apskaita

Kiekviena ūkinė operacija be išimties turi būti pagrįsta pirminiu dokumentu. Tai gali būti sąskaita faktūra, kasos pajamų orderis, sutartis, priėmimo–perdavimo aktas ar kitas apskaitos dokumentas. Pirminiai dokumentai privalo turėti dokumento pavadinimą, sudarymo datą, ūkinės operacijos turinį ir sumą bei surašiusio asmens vardą, pavardę ir parašą.

Ūkinės operacijos registruojamos apskaitos registruose chronologine tvarka jų atlikimo dieną arba iškart, kai tai įmanoma, bet ne vėliau kaip iki finansinių ataskaitų parengimo dienos (Finansinės apskaitos įstatymo 3 str.). Grynųjų pinigų operacijos turi būti užregistruotos ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną. Šių taisyklių nesilaikymas laikomas apskaitos tvarkos pažeidimu.

Lietuvos teisės aktai leidžia vesti apskaitą elektroniniu būdu. Elektroniniai dokumentai – e. sąskaitos faktūros, e. kasos aparatų duomenys – turi tokią pat teisinę galią kaip popieriniai. Bendradarbiaujant su viešuoju sektoriumi, elektroninės sąskaitos faktūros yra privalomos. Rekomenduojama naudoti licencijuotą apskaitos programinę įrangą, kuri atitinka Lietuvos standartus.

Kokios finansinės ataskaitos privalomos pagal įmonės dydį?

Pilnas finansinių ataskaitų rinkinys – kas jį privalo rengti?

Pagal Finansinės apskaitos įstatymą ir Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą (Nr. XIV-2811), visos Lietuvos įmonės privalo rengti metines finansines ataskaitas. Pilnas rinkinys apima balansą (finansinės būklės ataskaitą), pelno (nuostolių) ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą ir aiškinamąjį raštą.

Mažesnės įmonės – mikroįmonės ir mažos įmonės – gali rengti sutrumpintą ataskaitų rinkinį. Joms pakanka pateikti balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą su ribotu aiškinamuoju raštu.

Skirtingi atskaitomybės reikalavimai pagal įmonės kategoriją

Kada auditas privalomas? Pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymo 3 str. 1 d. auditas visada privalomas akcinėms bendrovėms (nepriklausomai nuo dydžio), valstybės ir savivaldybių įmonėms bei UAB, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė. Kitoms įmonėms, pavyzdžiui, privačioms UAB, auditas privalomas, jei finansinių metų paskutinę dieną viršijami bent 2 iš 3 rodiklių: turtas – daugiau kaip 2,5 mln. Eur, grynosios pardavimo pajamos – daugiau kaip 4,5 mln. Eur, vidutinis darbuotojų skaičius – daugiau kaip 50, arba jei per finansinius metus gauta daugiau kaip 500 000 Eur valstybės ar savivaldybių finansavimo. Kadangi mažos įmonės kategorija pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą siekia aukščiau šių ribų, auditas gali būti privalomas ir mažai UAB.

Kiekvienoje ataskaitoje turi būti pateikti lyginamieji praėjusių metų duomenys. Ataskaitos privalo būti pasirašytos įmonės vadovo ir, jei taikoma, vyriausiojo buhalterio.

Kokie terminai galioja metinių ataskaitų teikimui?

Metinės finansinės ataskaitos turi būti parengtos ir patvirtintos per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Jei finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, terminas yra iki balandžio 30 d.

UAB ir AB patvirtintos ataskaitos turi būti pateiktos Registrų centrui per 30 dienų nuo patvirtinimo. Kitoms teisinėms formoms terminai skiriasi: pavyzdžiui, mažosios bendrijos finansinių ataskaitų rinkinys turi būti patvirtintas ir pateiktas per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (MBĮ 23 str.) – plačiau mažosios bendrijos apskaitos straipsnyje. Mokestinės deklaracijos teikiamos VMI pagal atskirus terminus kiekvienam mokesčiui. Pavėlavimas gali sukelti baudas ir kitas neigiamas pasekmes.

Kokie apskaitos dokumentų saugojimo terminai galioja 2026 m.?

Kiek metų reikia saugoti pirminius apskaitos dokumentus?

Apskaitos dokumentų saugojimo terminai Lietuvoje nustatyti keliais teisės aktais: Finansinės apskaitos įstatymu, Dokumentų ir archyvų įstatymu bei Mokesčių administravimo įstatymu. Dokumentai turi būti saugomi taip, kad būtų užtikrintas jų vientisumas, saugumas ir prieinamumas per visą saugojimo laikotarpį.

• Pirminiai apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, kasos dokumentai, banko išrašai, sutartys, aktai) – ne mažiau kaip 10 metų nuo sudarymo dienos.
• Su darbo santykiais susiję dokumentai (darbo sutartys, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, atlyginimų žiniaraščiai) – 50 metų (arba 75 metai, jei sudaryti iki 1996 m.).
• Metinės finansinės ataskaitos – neterminuotai (saugomos nuolat).
• Tarpinės finansinės ataskaitos (ketvirtinės, mėnesinės) – mažiausiai 10 metų.

Mokestinių dokumentų saugojimo terminai ir VMI tikrinimo rizika

Dokumentai, susiję su mokesčių apskaičiavimu ir deklaravimu, turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio pabaigos. Tai apima PVM sąskaitas faktūras, pelno mokesčio apskaičiavimui naudojamus dokumentus ir visus kitus mokestinės apskaitos įrašus.

VMI turi teisę atlikti mokestinį patikrinimą už praėjusius laikotarpius. Jei dokumentų neturėsite, VMI gali apskaičiuoti mokesčius pagal turimus duomenis – dažniausiai tai nėra palankus scenarijus mokesčių mokėtojui.

Kaip saugoti elektroninius dokumentus ir kokia jų sunaikinimo tvarka?

Elektroniniai dokumentai turi būti saugomi tokiu formatu, kuris užtikrintų autentiškumą ir turinio vientisumą per visą saugojimo laikotarpį. Turi būti galimybė elektroninį dokumentą atvaizduoti ir atsispausdinti žmogui suprantama forma.

Rekomenduojama turėti atsarginių kopijų sistemą. Naudokite patikimas duomenų saugojimo priemones – debesų saugyklas su šifravimu, serverius su fizine ir programine apsauga. Atsarginės kopijos turėtų būti daromos reguliariai ir saugomos atskiroje vietoje nuo pagrindinių duomenų.

Pasibaigus saugojimo terminui, dokumentus galima sunaikinti. Turi būti sudaryta dokumentų naikinimo komisija arba priimtas įmonės vadovo sprendimas. Rekomenduojama surašyti dokumentų naikinimo aktą su sąrašu, kiekiu ir data. Dokumentai turi būti sunaikinti taip, kad informacijos nebūtų galima atkurti – tai ypač svarbu dokumentams su asmens duomenimis.

Kokia atsakomybė gresia už apskaitos reikalavimų pažeidimus?

Kokios administracinės baudos gresia už apskaitos tvarkos pažeidimus?

LR Administracinių nusižengimų kodeksas numato konkrečias baudas už netinkamai tvarkomą apskaitą. Pagal ANK 205 str. baudos svyruoja nuo įspėjimo ar 30 Eur iki 6 000 Eur – priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir pakartotinumo: už ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimą – įspėjimas arba 30–60 Eur, už piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimą – 60–140 Eur, už pakartotinį pažeidimą – 140–600 Eur, už aplaidų apskaitos tvarkymą, dėl kurio nesumokama mokesčių, – 900–3 000 Eur, o už apgaulingą apskaitos tvarkymą, siekiant išvengti mokesčių, – 3 000–6 000 Eur.

Už finansinių ataskaitų nepateikimą laiku Registrų centrui atsakomybė numatyta atskirame ANK 206 straipsnyje. Jei ataskaitos nepateikiamos ilgiau nei 12 mėnesių, gali būti pradedama priverstinė įmonės likvidavimo procedūra. Net „užmirštoji" neveikianti įmonė gali sukelti rimtų teisinių pasekmių.

Ar įmonės vadovas atsako asmeniškai už apskaitos klaidas?

Taip. Pagal LR Civilinį kodeksą (2.87 str.) ir Finansinės apskaitos įstatymą, įmonės vadovas yra pagrindinis atsakingas asmuo už apskaitos organizavimą ir finansinių ataskaitų teisingumą. Ši atsakomybė nepranyksta net tada, kai apskaita patikėta buhalteriui ar išorinei įmonei.

Esant tyčiniam apskaitos klastojimui, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal LR Baudžiamąjį kodeksą: apgaulingas apskaitos tvarkymas (222 str.) – bauda arba laisvės atėmimas iki 4 metų; aplaidus apskaitos tvarkymas (223 str.) – bauda arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pagal šiuos straipsnius atsakyti gali ne tik vadovas, bet ir apskaitą tvarkęs buhalteris ar apskaitos paslaugas teikęs asmuo.

VMI taip pat gali skirti papildomas baudas ir delspinigius už neteisingą mokestinės apskaitos tvarkymą. Patikrinimo metu nustačius pažeidimų, VMI turi teisę perskaičiuoti mokesčius ir skirti baudas iki 50 % nuo papildomai apskaičiuotos mokesčio sumos.

Kokios dažniausios apskaitos klaidos ir kaip jų išvengti?

Žinoti, kas privalo vesti buhalterinę apskaitą, nepakanka – svarbu išmanyti ir dažniausias klaidas:

• Pirminių dokumentų neturėjimas arba nepilni rekvizitai – kiekviena operacija turi būti dokumentuota.
• Pavėluotas operacijų registravimas – operacijas registruokite jų atlikimo dieną arba kuo greičiau po jos, o grynųjų pinigų operacijas – ne vėliau kaip paskutinę mėnesio dieną. Gera praktika – mėnesio operacijas užregistruoti iki kito mėnesio pradžios.
• Netinkama ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka – reguliariai peržiūrėkite ir atnaujinkite operacijų registravimo ir vertinimo tvarką.
• Ataskaitų nepateikimas laiku – nustatykite vidines terminų kontrolės procedūras.
• Dokumentų nesaugojimas nustatytais terminais – sukurkite aiškią archyvavimo sistemą.

Patarimas: reguliariai atlikite vidaus apskaitos auditą arba užsakykite nepriklausomą peržiūrą. Tai padės anksti pastebėti problemas ir išvengti brangiai kainuojančių pažeidimų.

Praktiniai patarimai įmonių vadovams dėl apskaitos reikalavimų laikymosi

Kontrolinis sąrašas: ar jūsų įmonės apskaita atitinka 2026 m. reikalavimus?

Naudokite šį sąrašą kaip greitą diagnostikos įrankį:

• Ar turite patvirtintą ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką?
• Ar naudojate sąskaitų planą pagal VAS?
• Ar visos ūkinės operacijos pagrįstos pirminiais dokumentais?
• Ar finansinės ataskaitos rengiamos ir teikiamos laiku?
• Ar dokumentai saugomi nustatytais terminais?
• Ar buhalteris turi reikiamą kvalifikaciją?
• Ar apskaitos programinė įranga atnaujinta pagal 2026 m. reikalavimus?
• Ar atliktas VSAFAS reformos poveikio vertinimas (jei esate viešojo sektoriaus subjektas)?

Jei bent į vieną klausimą atsakėte „ne" – laikas imtis veiksmų nedelsiant.

Kaip pasirinkti tinkamiausią apskaitos tvarkymo būdą?

Mikroįmonėms ir mažoms įmonėms dažnai ekonomiškiau samdyti išorinę buhalterinės apskaitos įmonę. Taip sutaupoma darbo vietos, socialinio draudimo ir mokymų kaštų. Vidutinėms ir didelėms įmonėms naudingiau turėti vidaus buhalterių komandą, nes tai leidžia greičiau reaguoti į kasdienius klausimus.

Renkantis išorinę paslaugą, vertinkite patirtį su jūsų veiklos sektoriumi, naudojamą programinę įrangą ir jos suderinamumą, klientų atsiliepimus ir rekomendacijas bei profesinės atsakomybės draudimo polisą.

Kaip optimizuoti apskaitos procesus ir sumažinti klaidų riziką?

Apskaitos dokumentų saugojimo terminai, ataskaitų rengimas, deklaracijų teikimas – visa tai galima optimizuoti pasitelkiant technologijas:

• Automatizuokite rutininius procesus – e-sąskaitos, automatinis banko išrašų importas, automatinis ataskaitų generavimas.
• Naudokite debesų technologijomis pagrįstą apskaitos programinę įrangą – pasieksite duomenis iš bet kur ir bet kada.
• Reguliariai peržiūrėkite finansinę situaciją – bent kas ketvirtį kartu su buhalteriu, ne tik metų pabaigoje.
• Investuokite į buhalterio kvalifikacijos kėlimą – tai ypač aktualu atsižvelgiant į 2026 m. pokyčius.

Nuo pat pirmosios veiklos dienos – veskite apskaitą arba pasirūpinkite buhalterine paslauga. Registruokitės VMI ir, jei reikia, tapkite PVM mokėtoju. Kuo anksčiau sukursite tvarkingą apskaitos sistemą, tuo mažiau problemų turėsite ateityje.

Reikia pagalbos su buhalterine apskaita?

Buhalterinės apskaitos reikalavimai Lietuvoje nuolat keičiasi, o 2026 m. pokyčiai – ypač VSAFAS reforma – reikalauja atidaus pasiruošimo. Profesionalūs buhalteriai padės įvertinti jūsų dabartinę situaciją, nustatyti trūkumus ir užtikrinti, kad jūsų įmonės apskaita visiškai atitiktų galiojančius reikalavimus.

Susisiekite su mūsų buhalteriais jau šiandien – pirmoji konsultacija nemokama. Nepalikite apskaitos tvarkymą atsitiktinumui: laiku sutvarkyta apskaita apsaugo nuo baudų, mokestinių patikrinimų ir asmeninės vadovo atsakomybės.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar individuali veikla privalo vesti buhalterinę apskaitą?

Taip, nepriklausomai nuo pajamų dydžio. Finansinės apskaitos įstatymas (1 str. 3 d. 7 p.) taikomas visiems individualią veiklą vykdantiems gyventojams. Jiems leidžiama tvarkyti supaprastintą apskaitą (4 str. 1 d.) – dažniausiai pildomas pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas, o tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pajamų ir išlaidų įrodymus (sąskaitas faktūras, kvitus) būtina saugoti – VMI gali jų pareikalauti bet kuriuo metu.

Kiek metų reikia saugoti sąskaitas faktūras Lietuvoje?

Pirminiai apskaitos dokumentai, įskaitant sąskaitas faktūras, turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų nuo jų sudarymo dienos. PVM sąskaitos faktūros taip pat saugomos 10 metų. Metinės finansinės ataskaitos saugomos neterminuotai, o su darbo santykiais susiję dokumentai – 50 metų.

Kokios baudos gresia už netinkamai tvarkomą apskaitą?

Administracinės baudos pagal ANK 205 str. svyruoja nuo įspėjimo ar 30 Eur iki 6 000 Eur. VMI gali papildomai skirti baudas iki 50 % nuo perskaičiuotos mokesčio sumos bei delspinigius. Sunkiausiais atvejais – tyčinio apskaitos klastojimo atveju – gresia baudžiamoji atsakomybė: bauda arba laisvės atėmimas iki 4 metų pagal LR Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį.

Kas pasikeitė buhalterinėje apskaitoje nuo 2026 m. sausio 1 d.?

Didžiausias pokytis – VSAFAS reforma viešajame sektoriuje. Iš esmės pakeistas sąskaitų planas (118 pakeitimų), atnaujinta finansinių ataskaitų struktūra ir ūkinių operacijų registravimo principai. Privačiam sektoriui taikomi VAS esminių pokyčių nepatyrė, tačiau įmonės, dirbančios su viešuoju sektoriumi, turi būti susipažinusios su naujaisiais reikalavimais.

Ar įmonės vadovas atsako už apskaitos klaidas, jei apskaitą tvarko samdytas buhalteris?

Taip. Pagal LR Civilinį kodeksą ir Finansinės apskaitos įstatymą, įmonės vadovas visada lieka pagrindinis atsakingas asmuo už apskaitos organizavimą ir finansinių ataskaitų teisingumą – nepriklausomai nuo to, ar apskaitą tvarko vidaus buhalteris, ar išorinė apskaitos įmonė. Samdymo faktas neatleidžia vadovo nuo atsakomybės.