Buhalterinės apskaitos reikalavimai Lietuvoje yra griežtai reglamentuoti ir privalomi kiekvienam verslo subjektui – nuo mažiausios individualios veiklos iki didžiausios akcinės bendrovės. Nesvarbu, ar valdote startuolį, ar vadovaujate viešajai įstaigai, apskaitos taisyklių laikymasis yra ne pasirinkimas, o teisinė prievolė.
Buhalterinė apskaita pagal įstatymus užtikrina finansinę atskaitomybę, teisinę atitiktį ir pagrįstus verslo sprendimus. 2026 m. ši sritis patyrė esminių pokyčių. Ypač reikšminga tapo VSAFAS reforma, pakeitusi viešojo sektoriaus apskaitos struktūrą iš pagrindų.
Šiame straipsnyje rasite viską, ką įmonės vadovui būtina žinoti: kas privalo vesti apskaitą, kokie teisės aktai reguliuoja procesą, kokie dokumentų saugojimo terminai galioja, kokia atsakomybė gresia už pažeidimus ir kokie praktiniai žingsniai padės jūsų verslui atitikti 2026 m. reikalavimus.
Pagrindiniai akcentai
- Visos Lietuvoje registruotos įmonės – nuo AB iki asociacijų – privalo vesti buhalterinę apskaitą nuo įregistravimo iki likvidavimo pabaigos.
- Nuo 2026 m. sausio 1 d. galioja esminė VSAFAS reforma: pakeistas sąskaitų planas (118 pakeitimų), atnaujinta finansinių ataskaitų struktūra ir registravimo principai viešajame sektoriuje.
- Pirminiai apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, sutartys, banko išrašai) turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų; su darbo santykiais susiję dokumentai – 50 metų.
- Baudos už apskaitos pažeidimus svyruoja nuo 300 iki 5 800 EUR, o VMI gali papildomai priskaičiuoti delspinigius ir baudas iki 50 % nuo perskaičiuoto mokesčio.
- Įmonės vadovas visada atsako asmeniškai už apskaitos organizavimą ir finansinių ataskaitų teisingumą – net jei apskaitą tvarko samdytas buhalteris ar išorinė įmonė.
Turinys
- Kas privalo vesti buhalterinę apskaitą Lietuvoje?
- Kokie pagrindiniai buhalterinės apskaitos reikalavimai galioja 2026 m.?
- Kokie apskaitos tvarkymo reikalavimai taikomi įmonėms?
- Kokios finansinės ataskaitos privalomos pagal įmonės dydį?
- Kokie apskaitos dokumentų saugojimo terminai galioja 2026 m.?
- Kokia atsakomybė gresia už apskaitos reikalavimų pažeidimus?
1. Kas privalo vesti buhalterinę apskaitą Lietuvoje?
Ar visos Lietuvos įmonės privalo vesti apskaitą?
Taip. Visos Lietuvoje registruotos įmonės – akcinės bendrovės (AB), uždarosios akcinės bendrovės (UAB), kooperatinės bendrovės, tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos, viešosios įstaigos, asociacijos – privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Tai numato Finansinės apskaitos įstatymas (anksčiau – Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas).
Pareiga vesti apskaitą atsiranda nuo juridinio asmens įregistravimo Juridinių asmenų registre momento. Ji baigiasi tik tuomet, kai likvidavimo procedūros yra visiškai užbaigtos. Net neveikianti įmonė turi pildyti ir teikti ataskaitas, kol nėra oficialiai išregistruota.
Kokios prievolės taikomos individualios veiklos vykdytojams?
Individualią veiklą vykdantys fiziniai asmenys privalo tvarkyti savo veiklos pajamų ir išlaidų apskaitą, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio. Ši prievolė nustatyta pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą.
Individualios veiklos apskaita paprastai tvarkoma pildant pajamų–išlaidų apskaitos žurnalą arba naudojant kitas apskaitos priemones, kurios leidžia tinkamai registruoti gautas pajamas ir patirtas su veikla susijusias išlaidas.
Be to, individualios veiklos vykdytojai privalo saugoti su veikla susijusius finansinius dokumentus, pagrindžiančius gautas pajamas ir patirtas išlaidas. Tokie dokumentai gali būti sąskaitos faktūros, kasos kvitai, banko sąskaitų išrašai, sutartys ir kiti finansiniai dokumentai. Šie dokumentai turi būti saugomi teisės aktų nustatytą laikotarpį ir, pareikalavus, pateikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Kokie apskaitos reikalavimai taikomi mikroįmonėms, mažoms ir vidutinėms įmonėms?
Pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą (nauja redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vidurio ir taikoma 2026 m.), įmonės skirstomos į kategorijas pagal dydžio kriterijus: turto vertę, metines pajamas ir vidutinį darbuotojų skaičių.
- Mikroįmonės – gali rengti sutrumpintas finansines ataskaitas su mažiau atskleidimo reikalavimų.
- Mažos įmonės – rengia sutrumpintą balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą su ribotu aiškinamuoju raštu.
- Vidutinės ir didelės įmonės – privalo rengti pilną finansinių ataskaitų rinkinį ir gali privalėti atlikti auditą pagal LR finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą.
Visos kategorijos be išimties privalo vesti apskaitą. Skiriasi tik atskaitomybės apimtis ir detalumo lygis. Kuo didesnė įmonė, tuo daugiau informacijos ji turi atskleisti.
2. Kokie pagrindiniai buhalterinės apskaitos reikalavimai galioja 2026 m.?
Verslo apskaitos įstatymas – pagrindinis teisės aktas
LR finansinės apskaitos įstatymas (Nr. IX-574, su vėlesniais pakeitimais) yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis buhalterinę apskaitą privačiame sektoriuje. Jis nustato apskaitos organizavimo principus, dokumentų tvarkymo taisykles, ataskaitų rengimo reikalavimus ir atsakomybę už pažeidimus.
Šis įstatymas taikomas visiems Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims, išskyrus viešojo sektoriaus subjektus, kuriems galioja VSAFAS. Buhalterinė apskaita pagal įstatymus apima ne tik finansinę, bet ir mokestinę apskaitą.
Kokius teisės aktus turi žinoti kiekvienas įmonės vadovas?
Apskaitos tvarkymo reikalavimai įmonėms kyla ne iš vieno, o iš kelių pagrindinių teisės aktų:
- Finansinės apskaitos įstatymas – apskaitos organizavimas ir pirminiai dokumentai.
- LR Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas – ataskaitomybė pagal įmonės dydį.
- Mokesčių administravimo įstatymas – mokestinė apskaita ir deklaravimas.
- LR Civilinis kodeksas (pvz., 2.87 str.) – juridinių asmenų valdymo organų prievolės.
- LR finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymas – privalomo audito atvejai.
- LR Vyriausybės nutarimai ir Finansų ministerijos įsakymai – VAS ir VSAFAS taikymo tvarka.
Kaip VSAFAS reforma keičia apskaitos praktiką nuo 2026 m.?
Nuo 2026 m. sausio 1 d. jau galioja esminiai Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų pakeitimai. Tai didžiausias viešojo sektoriaus apskaitos pokytis per pastarąjį dešimtmetį.
Pagrindiniai VSAFAS pakeitimai nuo 2026 apima:
- Nauja finansinių ataskaitų struktūra – FBA (finansinės būklės ataskaita), VRA (veiklos rezultatų ataskaita), PSA (pinigų srautų ataskaita) ir kitos formos.
- Sąskaitų plano reforma – 118 pakeitimų: 49 pakeisti pavadinimai, 51 nauja sąskaita, 18 pašalintų sąskaitų.
- Nauji ūkinių operacijų registravimo principai – reikia iš naujo įsisavinti didžiosios knygos sąskaitas ir detaliuosius požymius (dimensijas).
Privačios įmonės, bendradarbiaujančios su viešuoju sektoriumi (pvz., teikiančios paslaugas savivaldybėms), taip pat turi būti informuotos apie pasiruošimą VSAFAS pokyčiams. Visos viešojo sektoriaus organizacijos privalo atnaujinti apskaitos sistemas, persiklasifikuoti duomenis ir apmokyti darbuotojus.
VAS yra privalomi daugumai Lietuvos privačių įmonių. Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS/IFRS) privalomi viešojo intereso įmonėms – listinguojamoms bendrovėms, bankams, draudimo bendrovėms. Kitos įmonės gali pasirinkti TFAS savanoriškai, tačiau kartą pasirinkus, grįžti prie VAS sudėtinga.
3. Kokie apskaitos tvarkymo reikalavimai taikomi įmonėms?
Kaip pasirinkti tinkamą apskaitos organizavimo būdą?
Įmonės gali pasirinkti vieną iš dviejų pagrindinių apskaitos organizavimo būdų:
- Vidinis apskaitos tvarkymas – samdomas buhalteris arba buhalterių komanda, dirbanti įmonėje. Šis variantas tinka didesnėms organizacijoms su dideliu ūkinių operacijų srautu.
- Išorinis (outsource) apskaitos tvarkymas – paslaugų pirkimas iš profesionalios apskaitos įmonės ar savarankiškai dirbančio buhalterio. Tai populiariausias pasirinkimas tarp mažų ir vidutinių įmonių.
Abu variantai yra visiškai teisėti pagal Finansinės apskaitos įstatymą. Tačiau labai svarbu suprasti – atsakomybė už apskaitos teisingumą visada tenka įmonės vadovui, net jei apskaita patikėta trečiajai šaliai.
Kodėl apskaitos politika ir sąskaitų planas yra privalomi?
Kiekviena įmonė privalo turėti ūkinių operacijų registravimo tvarką – vidaus dokumentą, aprašantį pasirinktus apskaitos metodus ir principų taikymo būdus. Ši tvarka turi atitikti VAS arba TFAS reikalavimus ir būti nuosekli – pasirinkti metodai taikomi kiekvienais metais vienodai, nebent yra pagrįsta priežastis juos keisti.
Taip pat privalomas sąskaitų planas – struktūruotas visų buhalterinių sąskaitų sąrašas. Privačiam sektoriui taikomas VAS pavyzdinis sąskaitų planas. Viešajam sektoriui 2026 m. jau galioja naujas privalomasis bendrasis sąskaitų planas su 118 pakeitimų.
Pirminių dokumentų tvarkymo tvarka ir elektroninė apskaita
Kiekviena ūkinė operacija be išimties turi būti pagrįsta pirminiu dokumentu. Tai gali būti sąskaita faktūra, kasos pajamų orderis, sutartis, priėmimo–perdavimo aktas ar kitas apskaitos dokumentas. Pirminiai dokumentai privalo turėti dokumento pavadinimą, sudarymo datą, ūkinės operacijos turinį ir sumą bei surašiusio asmens vardą, pavardę ir parašą.
Dokumentai registruojami apskaitos registruose chronologine tvarka ne vėliau kaip per ūkinės operacijos atlikimo mėnesį. Šių taisyklių nesilaikymas laikomas apskaitos tvarkos pažeidimu.
Lietuvos teisės aktai leidžia vesti apskaitą elektroniniu būdu. Elektroniniai dokumentai – e. sąskaitos faktūros, e. kasos aparatų duomenys – turi tokią pat teisinę galią kaip popieriniai. Bendradarbiaujant su viešuoju sektoriumi, elektroninės sąskaitos faktūros yra privalomos. Rekomenduojama naudoti licencijuotą apskaitos programinę įrangą, kuri atitinka Lietuvos standartus.
4. Kokios finansinės ataskaitos privalomos pagal įmonės dydį?
Pilnas finansinių ataskaitų rinkinys – kas jį privalo rengti?
Pagal Verslo apskaitos įstatymą ir Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą, visos Lietuvos įmonės privalo rengti metines finansines ataskaitas. Pilnas rinkinys apima balansą (finansinės būklės ataskaitą), pelno (nuostolių) ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą ir aiškinamąjį raštą.
Mažesnės įmonės – mikroįmonės ir mažos įmonės – gali rengti sutrumpintą ataskaitų rinkinį. Joms pakanka pateikti balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą su ribotu aiškinamuoju raštu.
Skirtingi atskaitomybės reikalavimai pagal įmonės kategoriją
| Įmonės kategorija | Reikalaujamos ataskaitos | Auditas |
|---|---|---|
| Mikroįmonė | Sutrumpintas balansas, sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita | Neprivalomas |
| Maža įmonė | Sutrumpintas balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, ribotas aiškinamasis raštas | Neprivalomas |
| Vidutinė įmonė | Pilnas finansinių ataskaitų rinkinys | Gali būti privalomas |
| Didelė / viešojo intereso įmonė | Pilnas finansinių ataskaitų rinkinys | Privalomas pagal Audito įstatymą |
Kiekvienoje ataskaitoje turi būti pateikti lyginamieji praėjusių metų duomenys. Ataskaitos privalo būti pasirašytos įmonės vadovo ir, jei taikoma, vyriausiojo buhalterio.
Kokie terminai galioja metinių ataskaitų teikimui?
Metinės finansinės ataskaitos turi būti parengtos ir patvirtintos per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Jei finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, terminas yra iki balandžio 30 d.
Patvirtintos ataskaitos turi būti pateiktos Registrų centrui per 30 dienų nuo patvirtinimo. Mokestinės deklaracijos teikiamos VMI pagal atskirus terminus kiekvienam mokesčiui. Pavėlavimas gali sukelti baudas ir kitas neigiamas pasekmes.
5. Kokie apskaitos dokumentų saugojimo terminai galioja 2026 m.?
Kiek metų reikia saugoti pirminius apskaitos dokumentus?
Apskaitos dokumentų saugojimo terminai Lietuvoje nustatyti keliais teisės aktais: Verslo apskaitos įstatymu, Dokumentų ir archyvų įstatymu bei Mokesčių administravimo įstatymu. Dokumentai turi būti saugomi taip, kad būtų užtikrintas jų vientisumas, saugumas ir prieinamumas per visą saugojimo laikotarpį.
- Pirminiai apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, kasos dokumentai, banko išrašai, sutartys, aktai) – ne mažiau kaip 10 metų nuo sudarymo dienos.
- Su darbo santykiais susiję dokumentai (darbo sutartys, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, atlyginimų žiniaraščiai) – 50 metų (arba 75 metai, jei sudaryti iki 1996 m.).
- Metinės finansinės ataskaitos – neterminuotai (saugomos nuolat).
- Tarpinės finansinės ataskaitos (ketvirtinės, mėnesinės) – mažiausiai 10 metų.
Mokestinių dokumentų saugojimo terminai ir VMI tikrinimo rizika
Dokumentai, susiję su mokesčių apskaičiavimu ir deklaravimu, turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio pabaigos. Tai apima PVM sąskaitas faktūras, pelno mokesčio apskaičiavimui naudojamus dokumentus ir visus kitus mokestinės apskaitos įrašus.
VMI turi teisę atlikti mokestinį patikrinimą už praėjusius laikotarpius. Jei dokumentų neturėsite, VMI gali apskaičiuoti mokesčius pagal turimus duomenis – dažniausiai tai nėra palankus scenarijus mokesčių mokėtojui.
Kaip saugoti elektroninius dokumentus ir kokia jų sunaikinimo tvarka?
Elektroniniai dokumentai turi būti saugomi tokiu formatu, kuris užtikrintų autentiškumą ir turinio vientisumą per visą saugojimo laikotarpį. Turi būti galimybė elektroninį dokumentą atvaizduoti ir atsispausdinti žmogui suprantama forma.
Rekomenduojama turėti atsarginių kopijų sistemą. Naudokite patikimas duomenų saugojimo priemones – debesų saugyklas su šifravimu, serverius su fizine ir programine apsauga. Atsarginės kopijos turėtų būti daromos reguliariai ir saugomos atskiroje vietoje nuo pagrindinių duomenų.
Pasibaigus saugojimo terminui, dokumentus galima sunaikinti. Turi būti sudaryta dokumentų naikinimo komisija arba priimtas įmonės vadovo sprendimas. Rekomenduojama surašyti dokumentų naikinimo aktą su sąrašu, kiekiu ir data. Dokumentai turi būti sunaikinti taip, kad informacijos nebūtų galima atkurti – tai ypač svarbu dokumentams su asmens duomenimis.
6. Kokia atsakomybė gresia už apskaitos reikalavimų pažeidimus?
Kokios administracinės baudos gresia už apskaitos tvarkos pažeidimus?
LR Administracinių nusižengimų kodeksas numato konkrečias baudas už netinkamai tvarkomą apskaitą. Baudų dydis svyruoja nuo 300 iki 5 800 EUR – priklausomai nuo pažeidimo sunkumo ir pakartotinumo.
Už finansinių ataskaitų nepateikimą laiku Registrų centrui skiriamos baudos. Jei ataskaitos nepateikiamos ilgiau nei 12 mėnesių, gali būti pradedama priverstinė įmonės likvidavimo procedūra. Net „užmirštoji” neveikianti įmonė gali sukelti rimtų teisinių pasekmių.
Ar įmonės vadovas atsako asmeniškai už apskaitos klaidas?
Taip. Pagal LR Civilinį kodeksą (2.87 str.) ir Verslo apskaitos įstatymą, įmonės vadovas yra pagrindinis atsakingas asmuo už apskaitos organizavimą ir finansinių ataskaitų teisingumą. Ši atsakomybė nepranyksta net tada, kai apskaita patikėta buhalteriui ar išorinei įmonei.
Esant tyčiniam apskaitos klastojimui, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal LR Baudžiamąjį kodeksą: apgaulingas apskaitos tvarkymas (222 str.) – bauda arba laisvės atėmimas iki 4 metų; aplaidus apskaitos tvarkymas (223 str.) – bauda arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
VMI taip pat gali skirti papildomas baudas ir delspinigius už neteisingą mokestinės apskaitos tvarkymą. Patikrinimo metu nustačius pažeidimų, VMI turi teisę perskaičiuoti mokesčius ir skirti baudas iki 50 % nuo papildomai apskaičiuotos mokesčio sumos.
Kokios dažniausios apskaitos klaidos ir kaip jų išvengti?
Žinoti, kas privalo vesti buhalterinę apskaitą, nepakanka – svarbu išmanyti ir dažniausias klaidas:
- Pirminių dokumentų neturėjimas arba nepilni rekvizitai – kiekviena operacija turi būti dokumentuota.
- Pavėluotas operacijų registravimas – visos operacijos registruojamos per atlikimo mėnesį.
- Netinkama ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka – reguliariai peržiūrėkite ir atnaujinkite operacijų registravimo ir vertinimo tvarką.
- Ataskaitų nepateikimas laiku – nustatykite vidines terminų kontrolės procedūras.
- Dokumentų nesaugojimas nustatytais terminais – sukurkite aiškią archyvavimo sistemą.
Patarimas: reguliariai atlikite vidaus apskaitos auditą arba užsakykite nepriklausomą peržiūrą. Tai padės anksti pastebėti problemas ir išvengti brangiai kainuojančių pažeidimų.
7. Praktiniai patarimai įmonių vadovams dėl apskaitos reikalavimų laikymosi
Kontrolinis sąrašas: ar jūsų įmonės apskaita atitinka 2026 m. reikalavimus?
Naudokite šį sąrašą kaip greitą diagnostikos įrankį:
- Ar turite patvirtintą ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarką?
- Ar naudojate sąskaitų planą pagal VAS?
- Ar visos ūkinės operacijos pagrįstos pirminiais dokumentais?
- Ar finansinės ataskaitos rengiamos ir teikiamos laiku?
- Ar dokumentai saugomi nustatytais terminais?
- Ar buhalteris turi reikiamą kvalifikaciją?
- Ar apskaitos programinė įranga atnaujinta pagal 2026 m. reikalavimus?
- Ar atliktas VSAFAS reformos poveikio vertinimas (jei esate viešojo sektoriaus subjektas)?
Jei bent į vieną klausimą atsakėte „ne” – laikas imtis veiksmų nedelsiant.
Kaip pasirinkti tinkamiausią apskaitos tvarkymo būdą?
Mikroįmonėms ir mažoms įmonėms dažnai ekonomiškiau samdyti išorinę buhalterinės apskaitos įmonę. Taip sutaupoma darbo vietos, socialinio draudimo ir mokymų kaštų. Vidutinėms ir didelėms įmonėms naudingiau turėti vidaus buhalterių komandą, nes tai leidžia greičiau reaguoti į kasdienius klausimus.
Renkantis išorinę paslaugą, vertinkite patirtį su jūsų veiklos sektoriumi, naudojamą programinę įrangą ir jos suderinamumą, klientų atsiliepimus ir rekomendacijas bei profesinės atsakomybės draudimo polisą.
Kaip optimizuoti apskaitos procesus ir sumažinti klaidų riziką?
Apskaitos dokumentų saugojimo terminai, ataskaitų rengimas, deklaracijų teikimas – visa tai galima optimizuoti pasitelkiant technologijas:
- Automatizuokite rutininius procesus – e-sąskaitos, automatinis banko išrašų importas, automatinis ataskaitų generavimas.
- Naudokite debesų technologijomis pagrįstą apskaitos programinę įrangą – pasieksite duomenis iš bet kur ir bet kada.
- Reguliariai peržiūrėkite finansinę situaciją – bent kas ketvirtį kartu su buhalteriu, ne tik metų pabaigoje.
- Investuokite į buhalterio kvalifikacijos kėlimą – tai ypač aktualu atsižvelgiant į 2026 m. pokyčius.
Nuo pat pirmosios veiklos dienos – veskite apskaitą arba pasirūpinkite buhalterine paslauga. Registruokitės VMI ir, jei reikia, tapkite PVM mokėtoju. Kuo anksčiau sukursite tvarkingą apskaitos sistemą, tuo mažiau problemų turėsite ateityje.
Reikia pagalbos su buhalterine apskaita?
Buhalterinės apskaitos reikalavimai Lietuvoje nuolat keičiasi, o 2026 m. pokyčiai – ypač VSAFAS reforma – reikalauja atidaus pasiruošimo. Profesionalūs buhalteriai padės įvertinti jūsų dabartinę situaciją, nustatyti trūkumus ir užtikrinti, kad jūsų įmonės apskaita visiškai atitiktų galiojančius reikalavimus.
Susisiekite su mūsų buhalteriais jau šiandien – pirmoji konsultacija nemokama. Nepalikite apskaitos tvarkymą atsitiktinumui: laiku sutvarkyta apskaita apsaugo nuo baudų, mokestinių patikrinimų ir asmeninės vadovo atsakomybės.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar individuali veikla privalo vesti buhalterinę apskaitą?
Tai priklauso nuo metinių pajamų dydžio. Jei pajamos viršija įstatyme nustatytas ribines sumas, buhalterinė apskaita tampa privaloma. Jei neviršija – apskaita savanoriška, tačiau pajamų ir išlaidų įrodymus (sąskaitas faktūras, kvitus) saugoti privaloma visais atvejais. VMI gali pareikalauti šių dokumentų bet kuriuo metu.
Kiek metų reikia saugoti sąskaitas faktūras Lietuvoje?
Pirminiai apskaitos dokumentai, įskaitant sąskaitas faktūras, turi būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų nuo jų sudarymo dienos. PVM sąskaitos faktūros taip pat saugomos 10 metų. Metinės finansinės ataskaitos saugomos neterminuotai, o su darbo santykiais susiję dokumentai – 50 metų.
Kokios baudos gresia už netinkamai tvarkomą apskaitą?
Administracinės baudos svyruoja nuo 300 iki 5 800 EUR. VMI gali papildomai skirti baudas iki 50 % nuo perskaičiuotos mokesčio sumos bei delspinigius. Sunkiausiais atvejais – tyčinio apskaitos klastojimo atveju – gresia baudžiamoji atsakomybė: bauda arba laisvės atėmimas iki 4 metų pagal LR Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį.
Kas pasikeitė buhalterinėje apskaitoje nuo 2026 m. sausio 1 d.?
Didžiausias pokytis – VSAFAS reforma viešajame sektoriuje. Iš esmės pakeistas sąskaitų planas (118 pakeitimų), atnaujinta finansinių ataskaitų struktūra ir ūkinių operacijų registravimo principai. Privačiam sektoriui taikomi VAS esminių pokyčių nepatyrė, tačiau įmonės, dirbančios su viešuoju sektoriumi, turi būti susipažinusios su naujaisiais reikalavimais.
Ar įmonės vadovas atsako už apskaitos klaidas, jei apskaitą tvarko samdytas buhalteris?
Taip. Pagal LR Civilinį kodeksą ir Verslo apskaitos įstatymą, įmonės vadovas visada lieka pagrindinis atsakingas asmuo už apskaitos organizavimą ir finansinių ataskaitų teisingumą – nepriklausomai nuo to, ar apskaitą tvarko vidaus buhalteris, ar išorinė apskaitos įmonė. Samdymo faktas neatleisdžia vadovo nuo atsakomybės.
